- triasmenis
- triasmẽnis, -ė adj. (2) NdŽ 1. LTEXI389 iš trijų asmenų, individų: Dievas tėra vienas, bet triasmenis J.Jabl. Tikiu į vieną Dievą triasmenį B.Braz. 2. iš trijų asmenų: Pagal asmenų skaičių veiksmažodžiai skirstytini ne į asmeninius ir beasmenius, o į triasmenius ir vienasmenius BXIX137.
Dictionary of the Lithuanian Language.